čebelkšterti

čebélkšterti, -ia, -ėjo 1. intr. staiga pargriūti, kebėkšterėti: Kap čebélkšterėjau, tai net kepurė nuvirto Arm. 2. tr. stumti: Čebélkšterė[jo] aukštynoką šaltan vandenin Arm.